Ėjo kažkelinta kelionės diena.. o jei rimtai, tai ėjo šešta kelionės diena. Po Serbijos mūsų tikslas buvo Tiaros kanjonas – didžiausias kanjonas Europoje, antras pagal dydį pasaulyje. Ir taip, jis labai skiriasi nuo Grand Canyon Amerikoje, nes yra labai žalias, bet vaizdas ne ką mažiau įspūdingas.

Plius minus paieškojau kempingų netoli (aha, apie tą netoli kalnų keliais jau rašiau antroje dalyje 😃). Artimiausias miestelis Žabliako Opštin prie Durmitoro nacionalinio parko ir ten esantis AutoCamp Mlinski Potok kempingas. Atvažiavom, įsikūrėm.. Vaizdai iš kempingo kerintys!

Aišku, kempingas su savais minusais – wifi veikia tik prie savininkų namo, tualetuose nėra wc popieriaus, o teritorija didelė, tai jei pamiršti.. 😃 Žodžiu, geriau nešiotis popierių kišenėje!

Bet vieta tikrai puiki! Maždaug 10-15min atstumu einant normaliu tempu su vaikais yra Juodasis Ežeras (Black Lake). Čia aišku, kad irgi reikėjo išsimaudyti. O tada dar sugalvojome paplaukioti valtimi. Valanda su valtimi kainavo 8€. Ar verta? Nemanau 😀 Nebent labai jau mėgstat plaukiot valtim. Aš geriau tą valandą būčiau pasivaikščiojus aplink ežerą.

Į kempingą grįžome gana vėlai, nes dar pavakarieniavome ten esančiame restorane, tai irgi, buvo didelė klaida 😃 nu nes ten toks restoranas restoranas, o su mūsų vaikais iki baltų staltiesių gana toli 😃 nu bet išgyvenom.

Grįžę į kempingą supratome, kad mes nesame pasiruošę tokiam šalčiui 😃 kažkaip nepagalvojome, kad čia naktimis temperatūra taip stipriai nukrenta 🙈 teko traukt ir kojines ir ilgas kelnes ir flysinius megztinius, o naktį susisukt ne tik į miegmaišius, bet ir į pasiimtus vaikų Dormeo pledukus. Na bet naktis išgyventa, laikas leistis į pagrindinį objektą – Tiaros kanjoną.

Nors jį matėme pravažiuodami į priekį, bet nebuvome normaliai sustoję, pasilikome kitai dienai. Tai čia ir prasidėjo mūsų nuotykiai. Naudodami Google Maps offline žemėlapius, suvedžiau du punktus: Viewpoint of Tiara Canyon ir Tara Canyon.

Į pirmąjį kilome nuostabiais kalnų keliais, vietomis šiaip ne taip prasilenkdami su kitais automobiliais. Vietovė tikrai labai populiari, nes pilna ne tik žygeivių, bet ir dviratininkų. Tame Viewpoint vaizdas kerintis. Iš dalies ir sunku suvokti tą galybę, nes kanjonas žalias, bet iš kitos pusės vaizdas gniaužiantis kvapą..

Būtent toje vietoje kanjono gylis apie 200-250m. Na bent jau toks ženklas buvo šioje vietoje.

Sekantis punktas Taros kanjonas. Ir čia labai svarbus ĮSPĖJIMAS! Būtinai patikrinkit, kur jus nuves. Mes to nepadarėm, pasikliovėm aklai Google Maps.. aš tikėjau, kad nuves vėl prie to tilto, kurį vakar buvom pravažiavę, o pasirodo..

Tara Canyon čia buvo suprastas litteraly tiesiogiai 🙈 kilometrais kelionė neturėjo būti ilga.. bet keliai buvo tokie, kad aš iki šiol nesuprantu kaip mes išdrįsome jais važiuoti. Dabar galvoju, kad prasidėjus žvyrui ir pasibaigus asfaltui mums jau reikėjo sustoti.. bet kur tau, smalsumas nugalėjo!

Važiuojant į apačią meldžiausi ant kiekvieno posūkio ir totaliai šikau į batą kaip su savo nerangiu busiku užvažiuosim į viršų.. bet jei jau pradėjom, juk reik pabaigt! Pakeliui dar sutikom tuo pačiu keliu važiuojančius vokiečius. Pasijuokėm kartu, kad Google Maps kažkokiais šunkeliais veža, bet nei vieno nesustojom 😃

Ar vertėjo važiuoti tais keliais? Taip! Nes žemėlapiai mus nuvedė prie pat kanjono giloje esančios upės! Tai reiškia, kad prieš tai pamatėme kanjonąiš viršaus, o dabar iš apačios!

Turėjome galimybę pabraidyti iki skausmo geliančioje Taros upėje ir pamatyti tą galybę iš apačios. Ar kartočiau? Taip! Vienareikšmiškai. Tik gal su kitokiu automobiliu ar bent jau keturiais varomais 😃 Įspėju – adrenalino nemėgėjai, nevažiuokit, nes apsiverksit ne tik nuo kelio blogumo, slidumo, bet ir statumo..

Čia jau vyras nebebijojo sustoti, nes kitu atveju, nežinau ar būtume įvažiavę. Ratai prasisukinėjo, sankaba smirdėjo.. 🙈 žodžiu, nuotykių būta! Tik pasirodo, kad sustojome likus maždaug 500m iki asfalto jau! P.s. kelias tik vienas, tai reiškia, kad tuo pačiu leisitės žemyn ir kilsit aukštyn. Mano nuostabai, ten net žmonės gyvena. Neįsivaizduoju, kaip jie ten važinėja 😃

Viskas gerai, kas gerai baigiasi! Pasirodo, į google maps reikėjo įvesti Tara Canyon Bridge 😃 Nuvažiavome, pabuvome, bet pamačius visą kanjoną iš viršaus ir iš apačios, didesnį įspūdį jau paliko pats tiltas, o ne Taros kanjonas.. Zip Line irgi neišbandėme, nors gavome daug rekomendacijų. Palikome kitam kartui, kad būtų dėl ko sugrįžti!

Tuo pabaigėme savo vizitą Juodkalnijos kalnuose ir patraukėme į pagrindinį tikslą – Juodkalnijoje, Ulcinj mieste esantį kempingą Safari Beach.