Miegas
⠀
Taip, mano vaikai (kol kas 2/3) užmiega savarankiškai.⠀
Taip, įdėjau daug darbo ir tai truko pakankamai ilgai.⠀
Taip, sunkiausias metas būna, kai suteiki galimybę jiems patiems išlipt iš lovytės.⠀
Taip, tam reikia daug kantrybės.⠀
Taip, su pametinukais dar sunkiau
⠀
Keletas patarimų, kaip aš mokiau vaikus savarankiško užmigimo, jei galima jį taip pavadinti.
⠀
Mano paslaptis – atrasti veiksmą, kuris vaikui padeda nusiraminti. Ne, tai nereiškia, kad leidžiate kišti kažkur rankas, rakinėti apgamą ar sukti jūsų plaukų sruogą. Beje, su visais užmigimo kelionę pradėjau apie 10 mėn.
⠀
Pvz., delniuko glostymas yra Miglės miego veiksmas Kamiliui tai buvo rankos laikymas ant nugarytės, Gabrieliui nosytės glostymas.
⠀
Taigi, jei esate pasiruošę ilgai ir nuobodžiai kelionei, nes dažniausiai scrollint nepavyksta, apsišarvuojam kantrybe ir pradedam.
⠀
Atliekame visus naktinio miego ritualus, jei skaitote pasaką kartu žiūrėdami knygelę, stengiamės neišjautrinti, jei šviesu – pritemdome kambarį.
Paguldome į lovytę ir pasikalbam. Balso tonas ramus, migdantis, švelnus.
Palinkim ramios nakties, imamės to stebuklingo veiksmo ir laukiam.
Jei vaikas keliasi ar yra dar ryškiai nepasiruošęs miegojimui, aš niekada neverčiu, nes jau geriau tas 30 minučių dar ramiai užsiimti, nei migdyti per prievartą.
Pirmas mėnuo (kartais ilgiau, kartais trumpiau) dažniausiai būna sėdėjimas šalia kol užmiega.
Tada pereiname prie snaudimo fazės ir pabučiavę ar kitaip RAMIAI atsisveikinę, išeinam iš kambario.
Aš visada išjungdavau šviesą ir uždarydavau duris.
Snaudimo fazėje palikimas dažnai baigdavosi vaikų išlipimu iš lovos ir atėjimu pas mus. Tačiau, kantrybė dorybė. Paimam vaiką už rankos arba nešam ir vėl paguldom. Truputį pasėdim, truputį panaudojam slaptą ginklą (užmigimo veiksmą) ir vėl išeinam.
⠀
Bet kažkada ateina tas metas, kai paskaitai pasaką, palinki labos nakties, užgesini šviesą ir palieki nemiegančius užmigti.
⠀
Beje, jei vaikas užmiega vis dar valgydamas MP, tai siūlyčiau nieko nekeisti. Kol kas jam gerai taip, tegu ir būna <3