Kartais užduodu sau klausimą, kodėl mamos kitoms mamoms yra tokios žiaurios? Kai turėtų būti atvirkščiai?
⠀
Kodėl mamos yra taip linkusios pabrėžti, kad va jų vaikas vienu ar kitu laikotarpiu darė kažką geriau, atrodė kažkaip kitaip? Ar kodėl Tu atrodai taip, o ne kitaip, nes kita mama tai pažiūrėk kokia?
⠀
🌈 Per 3 vaikų auginimo patirtį esu sulaukus ir dabar sulaukiu daug skirtingų klausimų:
👉 Dar nekalba?
👉 Kodėl jis toks mažas, per mažas pagal metus?
👉 Kodėl ji tokia didelė, juk tiek sveria metinukai?
👉 O tai dar nesistoja?
👉 O tai ką beveik 4 metai ir dar nepažįsta visų raidžių?
👉 Nenumetei viso svorio per 2 metus?
👉 O dieve, kaip tu atrodai, gal jau nebemesk svorio?
⠀
Ir taip toliau ir panašiai, po kurių sekdavo..
⠀
‼️ O mano vaikas tai… Aš tai.. O mano draugė.. ‼️
⠀
Susidūrėt? 🤔
⠀
Aišku, džiaugiuosi, kad tokių mamų aplink mane nėra daug, bet dabar (skirtingai nei su pirmagimiu) aš jau nebijau pasakyti, kad VISI ESAME SKIRTINGI. Visų mūsų norai, poreikiai, gebėjimai skiriasi.
⠀
Štai su Gabrielium geriausias pavyzdys. Kad jūs žinotumėt, kiek esu išliejus ašarų dėl jo kalbos. Kiek esu gavus pastabų ar palyginimų.. Nes kitų vaikai jau 3 metų sakė eilėraščius, o maniškis vos sugebėjo ištarti mama.
⠀
Tiesiog juk būna tokių kabliukų, dėl kurių savotiškai pergyveni, ir kai kas nors užkliudo tą klausimą ir dar su palyginimu, pasidaro dar sunkiau..
⠀
❤️ Mamos, nepamirškime, kad kartais jūsų žodžiai gali labai įskaudinti. Domėkitės, kalbėkite, bet niekada nebandykite įrodyti, kad jūsų ar kieno kito vaikas yra geresnis.
⠀
Mes turime būti stiprios KARTU ir laikytis KARTU, o ne lenktyniauti nepalyginamuose dalykuose.
⠀
Juk ir mes esame visos skirtingos.. Ar ne? 🤔