Štai ir sulaukėte mano paskutinio įrašo apie mūsų kelionę. Šioje dalyje apsidalinsiu mūsų trečiąja diena. Primenu, kad pirmą dalį rasite čia, o antrąją čia.

Trečioji diena prasidėjo Latvijos istorijos pažinimu. Taip kaip mes turime Rumšiškes, taip ir Gauja nacionalinis parkas turi savo archeologinį muzijeų po atviru dangumi. Araisi archeologiniame muziejuje pamatysite visą evoliucijos laikotarpį. Jei imsite gidą, tai dar ir galėsite išbandyti atitinkamu laikotarpiu darytus veiksmus, kaip pvz., buvo malami grūdai ar kaitinama geležis, pamatysite kaip atrodė namai ir kaip viskas evoliucionavo.

Mums didžiausią įspūdį padarė žvejų kaimelis iš medžio ant vandens ir žinoma, pirmosios pilies, tiksliaus gynybinės tvirtovės likučiai. Žvejų kaimelyje turėjome galimybę netgi persirengti to laikotarpio rūbais bei pačiupinėti įvairiausius daiktus.

Čia būtinai pasirinkite patogią avalynę, nes net ant sauso pagrindo ten ganėtinai sunku vaikščioti. Bei žinoma, saugokite ir įspėkite vaikus. Gynybinės tvirtovės griuvėsiuose su vaikais galite strigti ir ilgesniam laikui, nes labai smagu buvo palaipioti ant akmenų.

Po Araisi archeologinio muziejaus patraukėme į vienintelį Latvijoje veikiantį malūną, kuris ilgą laiką buvo ir vienintelis veikiantis malūnas visose Pabaltijo šalyse. Čia turėjome galimybę aplankyti visus malūno aukštus, išklausyti įvairių istorijų bei sužinoti kaip atsiranda miltai. Įdomus faktas, kad dabar malūnas priklauso Latvijos valstybei, tačiau jame dirba ir jį prižiūri tikrieji savininkai, tiksliau malūno paveldėtojai.

Po apsilankymo malūne patraukėme toliau ir šį kartą vėl laukė pramogos vaikams. Mūsų laukė Vienkoču pramogų parkas. Šiame parke sužinosite ne tik apie medžio apdirbimą, tačiau ir pamatysite labai nuostabius medžio kūrinius ir skulptūras. Ten rasite mini miestelius, įvairias medines skulptūras ir labai gražų taką palei upę. Vėlgi patarimas, imkite nešioklę, nes su vežimėliu gali būti iššūkis nusileisti nuo kalno link upės. Tačiau jei prie upės neisite, su vežimėliu tikrai visur pravažiuosite.

Parko pabaigoje vaikų lauks žaidimų erdvė, kurioje rasite visko – nuo didžiulių medinių sūpynių iki įvairių žaidimų iš medžio. Čia užtrukome maždaug 2 valandas. Po jo, pajudėjome į savo nakvynės vietą Spa Hotel Ezeri. Ši nakvynė buvo visiškai kitokia, nes tai buvo tikras viešbutis, turintis baseiną lauke ir viduje. Beje, jei norėsite pramogauti vidaus baseine, laiką reikia rezervuoti iš anksto.

Beje, tą vakarą dar apsilankėme dar vienoje pramogų zonoje Polygon Sigulda. Čia galėsite rinktis net iš kelių pramogų: bunkerį, lazerius arba Minotauro labirintą. Kadangi mes keliavome su mažamečiais, pasirinkome vieną iš pramogų – labirintą. Čia turite surasti išėjimą, o kol jo ieškosite, turite surasti ir slaptus punktus. Labirintas medinis, bet labai painus. Kelias akimirkas galvojau, kad niekada iš ten neišeisime.

Pernakvoję, susidėjome daiktus ir ketvirtąją dieną paskyrėme Livonijos ordino pilims. Čia jūsų lauks net dvi pilys – senoji ir naujoji. Naujoje dažniausiai publikuojamos įvairios parodos, kas mums pasirodė nelabai įdomu, bet mėgstantiems meną ir istoriją tikrai patiks. Tačiau būtina užlipti į bokštą, nuo kurio atsiveria senoji pilis. na o senosios pilies pusėje, kurioje taip pat yra bokštas ir taip pat tiesiog būtina ten užlipti pmaatysite gniaužiančius vaizdus. Įsivaizduoju, kaip gražu ten turėtų būti rudenį. Nuo ten matosi ir dar viena pilis.

Mūsų Kamilis yra visiškas pilių mėgėjas, tai ten daugiausiai laiko ir leidome senosios pilies pastate, po kurį galima vaikščioti.

Naujosios pilies teritorija taip pat labai graži. Ten galite paraugauti ir žymiųjų Siguldos ledų. Iš čia deja nuotraukų nebus, nes su trim mažais vaikasi ir ledais, telefoną šiek tiek bijojau traukti. Bet pažadu, ledai labai skanūs 🙂 Paistiprinę, patraukėme į dar vieną gamtos objektą – Gutmano uolą. Šis objektas taip yra vienas iš must visit objektų, tačiau ir čia pasiruoškite daug lipti laiptais, jei norite pasigrožėti nuostabia panorama, nuo kurios pamatysite SIguldos pilį. Mums deja sutrukdė labai stiprus lietus, o kadangi laiptai mediniai, jie buvo beprotiškai slidūs.

Labai džiaugiausi, kad lietus mus aplankė tik pačioje kelionės pabaigoje. Buvome suplanavę dar ir Rygos Zoologijos sodą, tačiau lijo taip, kad būtų buvę labai nemalonu vaikščioti. Todėl vietoj jo sugalvojau, kad noriu pamatyti kur Gaujos upė įteka į Baltijos jūrą. Iš pradžių mane labai nustebino kilometrų skaičius ir važiavimo trukmė, nes kilometrų nebuvo daug, bet laiko prasme belekiek. Kai važiavome, supratau kodėl :)) Iki jūros važiavome labai duobėtu ir vingiuotu miško keliuku, kadangi visur buvo smėlis, toliau pabijojau važiuoti, kad neįklimpčiau, vaikai miegojo, tad juos palikau su savo mama, o pati maždaug 500 metrų ėjau mišku iki jūros. Ir patikėkit, buvo verta.

Ne tik, akd supratau, kokio grožio paplūdimius turi Latvija, bet pamačiau ir nuostabaus galingumo upės įsiliejimą į jūrą, su šalia besimaudančiomis ir klykiančiomis gervėmis.

Tai štai tokia buvo mūsų kelionė į Gaujos nacionalį parką. pažadėjau sau ten dar kartą sugrįžti ir apsilankyti dar begalėje objektų, kurių nespėjome pamatyti.

The material was created within the Cluster Program project 3.2.1.1/16/A/009 “Stage 2 of Gauja National Park Tourism Cluster Development”