Ir pagaliau po ilgo kelio Juodkalnijos kalnais mes pasiekėme savo final destination – Safari beach kempingą šalia Ulcinj miestelio. Pirmas įspūdis, nemeluosiu, buvo keistokas. Kempingas pusiau atviroje teritorijoje pro kurią gali praeiti visi kas nori, tačiau geriausias dalykas – visiškai šalia Mėlynosios vėliavos paplūdimio. Kempingui pavėsį suteikia pušys, kurių kankorėžiai maždaug delno dydžio, kaip ir spygliai – tokių nebuvau mačiusi niekur.

Planas čia pabūti bent 3 dienas. Juokiausi, kad gali būti, jog neištversime. Nesame mėgėjai būti vienoje vietoje. Tačiau jūra buvo laukiamiausias vaikų tikslas, tad nori nenori – teks.

Pats kempingas labai tvarkingas, su kas 10 minučių plaunamais dušais, tačiau tualetai be tualetinio popieriaus. Labai daug vokiečių ir olandų, o mes per pirmus du metus čia buvome pirmieji lietuviai. Minusas, kad palapinę reikėjo statyti ant smėlinos kietos žemės, tai ačiū kaimynams, kurie paskolino guminį plaktuką. Kempingo kaina – 37eu už naktį. Čia kaina su elektra. Virtuvėje nėra jokios viryklės, tik kriauklės. Tad čia maisto nepasiruošite neturėdami savo įrangos.

Pats paplūdimys visiškai kitoks nei tikėjomės, nors žinojome, kad Mėlynosios vėliavos paplūdimiai būna smėlingi, tačiau čia smėlis kitoks nei mes esame pratę. Čia smėlis yra vulkaninės kilmės, t.y. juodas ir lendantis į maudymosi kostiumėlių audinius. Realiai jis sugadina maudymosi kostiumėlį, nes tas smėlis neišsiskalbia (facepalm). net ir nuo kūno jį nuplauti yra pakankamai sudėtinga.

Būtent šis paplūdimys taip pat pagarsėjęs kaip puiki vieta kaituotojams. Tuo įsitikinome ir mes. Daug kaituojančių ir labai didelis vėjas. Kas būnant prie vandens, kai lauko temperatūra +38, sakyčiau labai neblogai, bet reikia labai saugotis saulės ir naudoti stiprias apsaugas nuo saulės. Mano mylimiausios jau treti metai yra Dermedic priemonės. Jas naudoju ne tik vaikams, bet ir sau (patinka ne tik priemonės nuo saulės, bet ir kūno, rankų kremai, tad jei aktualu, rekomenduoju išbandyti). O saulė čia ima tikrai gerai, tad būkite labai atsargūs.

Pačiame paplūdimyje rasite restoraną/barą, kuriame kainos pakankamai didelės (pvz., bulvytės fri 100g 4eu, alus 3,50eu ir pan), dušus, taip pat ir didelę žaidimų aikštelę. Nėra jis labai švarus, tikrai ne tokie standartai kaip pas mus prie jūros, kur smėlis valomas kasdien. Rasite ir stiklų ir nuorūkų, bet tikrai ne milžiniškus kiekius.

Taigi čia išbuvome 3 dienas ir mums pasirodė užtektinai. Nors lauke ir karšta, tačiau pirkti palapinę su balck&fresh technologija labai pasiteisino. Palapinė neprikaisdavo tiek, kad neįmanoma miegoti, tad ir poilsis buvo kokybiškas. Ai nu neskaitant šunų, kurie naktimis pradėdavo loti. Taip taip, čia skirtingai nei pvz., Graikijoje, kurioje karaliauja katės, pilna benamių šunų. ir tokių sakyčiau didelių, tikrai ne mažiukų.

Po trijų dienų pajudėjome link Kroatijos. Eismas Juodkalnijoje tikrai tragiškas, visi važiuoja kaip nori ir kur nori, keliai nėra platūs, tad nepasitikėkite navigacija ir jos rodomu laiku 🙂 Kadangi neturėjome kažkokio konkretaus tikslo, išskyrus kirsti Juodkalnijos – Kroatijos sieną, patraukėme tiesiog pajūriu. Važiuojant pamatėme reklamą, kurioje buvo reklamuojamas Lipa Cave. Tai sakom kodėl gi ne, laiko turim, varom. Užsukau patikrinti internete (pirkom neriboto interneto kortelę turistams – 10eu už dvi savaites), kad turai vyksta su gidu tam tikromis valandomis, kaip tik apskaičiavome laiką, akd spėsime pavalgyti ir šiek tiek nusukome į šoną. Kadangi buvo pietų metas, tai sustojome pavalgyti prie Lipa Cave esančiame Belveder Cetinje restorane. Tai sakyčiau buvo tikriausiai viena geriausių maisto patirčių Juodkalnijoje. Už 8 kepsnius (meniu parašyta, kad čia porcija dviems) sumokėjome 25eu.

Ir patraukėme į Lipa Cave. čia nusiperki bilietus ir lauki traukinuko, kuris nuveža iki urvo. Pasirūpinkite šiltais drabužiais, nes urva būna 8-13 laipsnių šilumos. Ir taip, patys įsisikinome, kad šalta 🙂 Laukiama yra gražioje aikštelėje ant kalno, taip pat yra kavinukė, tik kainos absoliučiai nesąmoningos (pvz., kolos skardinė 4eu, ledai po 3-4eu). Mums bilietas kainavo 39,90eu. Į tai įeina traukinukas į/iš urvo, ekskursija ir gidas.

Pats turas urve buvo apie valandą laiko. Viskas vyksta anglų kalba, pasakoja tikrai įdomius dalykus, viduje galima fotografuoti, bet negalima filmuoti (?). Šito niekaip nesuprantu :)) Bet pati patirtis labai patiko ir ačiū die buvom pasiėmę savo flysinius megztinius, nes nu buvo šaaaaaaalta. Ypač kai ateini iš +38 lauko temperatūros. Jau nežinau kelintą kartą, bet pasikartosiu, kad man Skogstad flysinis megztinis iš easyGetWarm pasitarnauja jau ne pirmą ir tikrai dar ne paskutinį kartą.

Po Lipa urvo patraukėme toliau link Kroatijos. Vienintelis dalykas kurio gailiuosi, kad nesusiplanavome pakankamai laiko aplankyti Kotor įlanką. Ja teko tik persikelti į kitą pusę. Bet tai, ką mačiau, buvo nuostabu ir labai norėčiau ten sugrįžti.

Keltas į vieną pusę kainavo 8 eurus. Plaukiama maždaug 10 minučių. Neišsigąskite, jei bus didelė eilė, viskas vyksta labai greitai, nes plaukia labai daug keltų vienas po kito. Beje, Juodkalnijoje keliais mokami pagal kilometražą. Atvažiuojate prie užkardos, susimokate ir važiuojate toliau. Kaina priklauso nuo kilometrų skaičiaus. Mes išleidome apie 20 eurų už maždaug 400km. Čia važiuojant nuo kalnų link jūros. Palei jūrą kelias buvo nemokamas.

Galiausiai pasiekę sieną, prie kurios praleidome apie pusvalandį, kirtome Kroatijos sieną ir leidomės ieškoti kempingo kitai nakčiai. Kroatijoje neturėjome jokio konkretaus tikslo, bet čia jau prasidėjo mūsų kelias atgal į Lietuvą. Vaikams trijų dienų Juodkalnijos jūros neužteko, tad nusprendėme nesiplėšyti ir pabūti prie jūros. Vieną naktį pasirinkome netoli Dubrovniko. Kempingas toks įdomesnis, išdėstytas aukštais dėl kalnuotos vietovės, pavėsį sukuria figos, kurios labai užknisa, nes aplimpa batai, jei ant jų užlipsi. Kainavo naktis 20 eurų, bet šeimininkas, kuris beje nekalbėjo angliškai visiškai, neturėjo grąžos, tai mums kainavo 35 eurus (facepalm). Kempingas taip pat toli nuo jūros, tad čia tik pernakvojome ir patraukėme toliau, kad kitomis dienomis nereikėtų nuvažiuoti labai daug kilometrų.

Pasirinkome kempingą netoli Senj miestelio. Čia jau vadinama Kroatijos Rijeka, šiaurinė pusė. Ir po Juodkalnijos kempingų sugrįžome į realybę 😀 Mažai pavėsio, wc ir dušai tikrai ne tokie tvarkingi kaip Juodkalnijoje, o ir jūra vėl visu gražumu akmenuota.

Be vandens batų čia sunkiai apsieisite, ypač, jei norėsite palaipioti uolomis. Nieko kažko ypatingo čia nebuvo, bet mūsų ir tikslas buvo paprastas – dar šiek tiek jūros prieš judant link Lietuvos. Tad nelabai ką ir papasakosiu. Šį kartą Kroatijoje nepamatėme nieko 🙂 Bet kadangi tai mūsų trečias kartas, nieko nepraradome. Vienintelis labai didelis minusas, su kuriuo susidūrėme pirmą kartą – didžiulis Bura (bura) vėjas. Net vietiniai buvo nustebę, kad jis siautėja tokiu metu. Jūra buvo labai banguota, kas aišku smagu, bet pvz., palapinę statyti ir joje būti buvo iššūkis. Naktimis atrodė, kad išskrisim su ja. Ant kiekvieno kuoliuko dėjom didžiulius akmenis, juos taip pat kėlėme į palapinės vidų, nes jis tikrai nebuvo juokingas. Išvažiavę papietauti bijojome, kad palapinės neberasime :)) Beje, vėjas buvo toks šaltas, kad rytais tekdavo net apsirengti megztinį, nors lauko temparatūrą rodė virš 30 laipsnių.

Pabuvę maždaug dvi dienas, atsisveikinome su jūra stebėdami nuostabų saulėlydį, nes planas buvo ryte pajudėti jau link sekančio taško – Slovakijos.

P.s. už kelius Kroatijoje taip pat mokate pagal nuvažiuotus kilometrus. Mes išleidome apie 60 eurų, tik jau nepasakysiu už kiek maždaug kilometrų. Žinau tik, kad mokėjo 34eu už maždaug 400km nuo Juodkalnijos iki Rijekos. O nuo Rijekos per Zagrebą iki Vengrijos Kroatijos sienos sumokėjome apie 22eu, kilometražo nepamenu.