Tinklaraštis

Aukštieji Tatrai: Predne Solisko viršūnė

Keliaujame su vaikais po Slovakijos Aukštuosius Tatrus

Meluoti negaliu, po dviejų dienų žygių kalnuose vaikai jautėsi šiek tiek nuvargę. Entuziazmo tiek daug nebebuvo, tad šiandien nusprendėme pasirinkti šiek tiek kitokį viršūnės pasiekimo būdą. Ar pasirinktas kelias buvo lengvesnis? Iš dalies taip, bet norimas pasiekti tikslas, nors kelias ir trumpas, buvo pakankamai varginantis. Aukštieji Tatrai tikrai moka išvarginti.

Predne Solisko, Aukštieji tatrai

3 diena. ŠTRBSKE PLESO – PREDNE SOLISKO

Trasos ilgis: beveik 2km, nes šį kartą rinkomės kilti keltuvu iki Chata de Solisko ir nuo ten lipti raudona trasa į viršūnę (2093m). Kitas variantas: lipti slidinėjimo trasa palei keltuvą iki Chata de Solisko ir tęsti žygį nuo ten.
Danga: dideli akmenys.
Trukmė: oficialiai aukštyn ir žemyn ~40min. Su vaikais užtrukom 1val 20min iki viršūnės ir atgal apie valandą iki keltuvo.
Rekomenduojama avalynė: žygio batai su auliuku for sure.

Keltuvu iki Chata Solisko, Aukštieji Tatrai

Nemeluosiu – po šito lipimo man DEGĖ BLAUZDOS naktį.

Gyvename viename iš trijų kempingų Aukštuosiuose Tatruose – šalia Štrba, trasa prasideda nuo Štrbske Pleso, tad su Os traukinuku/tramvajumi kylame iki Štrbske Pleso ežero. Nuo ten renkamės keltuvą, bilietus perkame su registracija per GoPass programėlę.

Sudėtingumas: pakankamai sudėtinga, na bent jau taip pasirodė, nes reikia lipti tikrai dideliais akmenimis, o ir statumas pakankamai didelis.

Vietomis ypač sunku, reikia fizinės jėgos save užkelti ant akmens, tenka panaudoti ir rankas. Ypač vaikams. Trasos žymėjimas, kuria puse eiti, yra ant akmenų, bet ne visada pamatai iš pirmo karto, tad tenka palipti ir ne tokiais patogiais akmenimis.

Miglei (4 metai) daug kur reikėjo padėti. Tačiau ji įveikė tik 2/3 trasos. Viršūnės nepasiekė. Aš su berniukais lipau toliau. Likus kokiems 20 metrų, berniukai norėjo pasiduoti. Vėjas darėsi vis intensyvesnis, trasa vis statesnė, akmenys vis didesni, po kojomis pasirodė dar ir maži akmenukai sumaišyti su smėliu, kurie tikrai buvo slidūs. Tuomet labiausiai džiaugiausi, kad visi esame su žyginiais kalnų batais.

Žmonių lipa daug, bet vaizdas! Užlipus nup viršūnės pamatysite ir SKOK krioklį iki kurio ėjome pirmąją dieną.

Leave a Reply

Verified by MonsterInsights