Pažintinis takas Vilniuje

Kartais keliauti niekur toli nereikia, jei nori tiesiog pasivaikščioti. Visi žinome, kad Lietuvoje yra daug pažintinių takų, tačiau kartais norisi išsiruošti čia ir dabar be jokių didelių planavimų. Gyvenantiems Vilniuje viena iš tokių galimybių yra Ribiškių pažintinis takas. dar žinoma, visada galima pavažiuoti šiek tiek už Vilniaus į Dūkštų pažintinį taką, tačiau šį kartą, neišlįskime iš miesto ribų.

Ribiškių pažintinis takas

Šis takas yra šalia Minsko plento. Ir jei pasiklaisuime google informacija, pradžios tašku yra nurodytas IBIS viešbutis. Tačiau nežinau, ar mes kvaili ar kaip, bet suprasti kur jo pradžia pasistatčius automobilį, tikrai nėra lengva. Gerai, kad yra tokių programėlių kaip Mapy.cz. Pagal ją suradome tikrąjį tašką. Tad mano rekomendacijos būtų geriau pradėti nuo žaidimų aikštelės esančios čia arba nuo Maximos. B us tikrai patogiau.

Pažintinis takas yra 5,8km einant mėlyna trasa arba galite rinktis gerokai trumpesnį – 2,5km keliauti žalia trasa. Take rasite stendų su informacija apie gamtą ir kraštovaizdį, galėsite mėgautis besileidžiančiais ir kylančiais lėktuvais.

Reikia sekti mėlynu žymėjimu – žmonės sako geriau matosi einant pagal laikrodžio rodyklę. Nors kaip minėjau, mums sunkoka buvo suprasti kur ta pradžia nuo viešbučio, tad naudojausi mapy.cz programėle. Keista, kai užsienio programėlėje takas pažymėtas geriau ir patogiau nei mūsų žemėlapiuose 🫣

Su vaikais užtrukome 1,5val.

Smagus takas turėtų gautis su balansiniais ar paprastais dviračiais, sutikome šeimų ir su vežimėliais, tačiau aš pati nebūčiau linkusi rizikuoti nebent turite visišką visureigį arba rinksitės trumpesnę tako versiją, kuria manau su vežimėliu būtų praeiti paprasčiau.

Overall mūsų įvertinimas 7/10. Gerai, kad nereikia niekur toli važiuoti, bet jei norite kažko labiau įspūdingo aplenkiant gyvenamuosius namus – šis takas to nesuteiks.

Manęs visada klausia kaip aš „priverčiu” vaikus žygiuoti. Tai žinokite, versti nereikia. Užtenka juos motyvuoti ir parodyti, kaip faina yra eiti ir būtinai juos girti. Žinoma, nereikia pamiršti ir skatinamųjų priemonių – mano mažiausia gerai paperkama čiulpinukais ir pažadu suvalgyti ką nors skanaus po žygio. Taip save apsidovanojant.

Ir patikėkit, vaikai more than capable nueiti daug kilometrų. Jie patys nustebs, kiek jų mažos kojos gali nuskrieti.