Tęsiu savo pasakojimą apie kelionę Rumunijoje su 3 vaikais, tad atskiru įrašu negaliu nepapasakoti ir apie mūsų šeimos žygį Bucegi kalnuose. Kuris visomis prasmėmis buvo ne tik atgaiva kojoms, bet ir sielai ir akims. Net vaikai, kuriems tikrai sunku įtikti žygį užskaitė kaip labai įsimintiną ir smagų.

Bucegi kalnai

Bucegi kalnai Rumunijoje yra dalis įspūdingų Karpatų kalnyno grandinės, žinomi dėl savo dramatiško kraštovaizdžio ir unikalių geologinių formacijų. Šiuos kalnus lengviausia pasiekti iš Sinaia ir Busteni miestelių automobiliu arba keltuvais. Taip pat juose rasite ir dvi labai populiarias vietas Sfinxul ir Babele. Tai dvi ypatingos uolos Bucegi kalnuose, kurios traukia lankytojų dėmesį savo unikaliomis formomis. Sfinxul (Sfinksas) yra natūraliai susiformavusi uola, kurios išvaizda primena Egipto Sfinksą, ir yra viena iš labiausiai atpažįstamų Bucegi kalnų struktūrų. Babele (Senoliai) – tai grupė uolų, kurių formos primena senovinius statinius arba, kaip sako vietos legendos, senovės žmones, kurie apsigyveno kalnuose. Šios uolos ne tik suteikia įspūdingus gamtos vaizdus, bet ir įkvepia įvairių legendų ir mitų, kurie praturtina šios vietos magiją.

Kaip pasiekti Bucegi kalnus?

Bucegi kalnus ir jų viršūnes galima pasiekti trimis būdais: užvažiuoti automobiliu maždaug 4km nuo Sfinkso, užlipti nuo pat apačios arba pasikelti keltuvais iš Sinaia ir Busteni miestelių. Mes kopimą į viršų atmetėme iš karto, nes tokiam haikui reikia pasiruošti rimčiau, plius išeiti vos patekėjus saulei. Su penkiamete kol kas nesileidžiame kalnais į ilgesnius nei 14km žygius su dideliais sukilimais. Svarstėme pakilimą keltuvais, nes visada smagu išbandyti šias pramogas kalnuose. Tačiau šį variantą irgi atmetėme, nes paskaičiavome, kad mums penkiems keltuvai iki viršaus kainuotų nuo 40 iki 100 eurų aukštyn žemyn. Ir visada išlieka tikimybė nebūti nuleistiems, jei oras pasikeistų 🙂

Tad susiradome aukščiausią įmanomą privažiuoti automobiliu tašką ir vėl leidomės į kelionę. Važiuoti pradėjome iš Sinaia miestelio, o galutinė nuoroda buvo Sfinxul si Babele, Bușteni, Romania – nusistatėme šį tašką ir važiavome kiek tik radome asfaltuotą kelią. Pasikartosiu – keliai kalnuose ten nuostabūs ir man vis dar neįmanoma suvokti kaip 🙂 Aišku, dažnai kelią gali pastoti gyvūnai.. Bet bent jau mums nuo to buvo tik smagiau.

Žygis su vaikais Bucegi kalnuose

Šios dienos tikslas buvo žygis, tad nieko nelaukėme. Užkilę persiovėme batus, susikrovėme flysinius megztinius ir striukes nuo lietaus, į kuprinę įsidėjome maždaug 5l vandens – taip taip, po litrą „ant galvos” ir pajudėjome. Vakarykštis nuovargis kelyje ir nusivylimas nakvynės vieta, iš vakaro išgasdinusios keltuvo kainos matyt padarė savo – tik pradėjusi žygį supratau, kad visgi atvažiavome beveik ten pat kur kelia brangusis keltuvas, o nuo jo iki mano norėtos aplankyti 2308m Caraiman viršūnės tik pora valandų kelio.. O bet tačiau.. Pirmyn atgal tokiam žygiui su vaikais reikia daugiau nei vandens ir daugiau laiko, tad teko tenkintis trumpesniu žygiu. Pasirinkome pamatyti tą žymųjį Sfinksą ir Babele. Bet mes nebūtume mes, tad aplankėme dar porą viršūnių. Nežinau ar tikrai pavyko pasiekti būtent Baba Mare 2292m viršūnę, nes navigacija grybavo, bet tikiuosi, kad būtent joje ir buvome. Taip pat užlipome ir į Cocori 2191m viršūnę. Beje, čia mūsų žygis Strava platformoje.

Bent jau šioje vietoje Bucegi kalnai tikrai nėra sudėtingi ar pavojingi, sakyčiau jie net labai tinkami vaikams – jokių stačių įkalnių (na, nebent lipsite nuo apačios, tai čia nieko pasakyti negaliu), daug pievų. Taip pat didelė tikimybė susitikti ir avių pulkus. Mes susidūrėme su dviem pulkais: su vienu net du kartus, kai ėjome pirmyn ir antrą kartą, kai užlipome į Cocori viršūnę, kitą matėme nuo Babe Mare ir lydėjome akimis.

Jau eidami į priekį šone palikome Sfinxul ir Babele. Planavome net neprasukti, nes net iš šono neatrodė kažkas wow, o Sfinkso veidas matėsi ir iš toli. Tačiau vaikai nsuprendė kitaip. Jiems žūtbūt reikėjo iki ten nueiti. Ar verta? Na visai įdomu pamatyti ką lietus ir vėjas išdarinėjo prieš beveik du milijonus metų, bet eiti vien dėl jų tikrai neverta. Arba man ten tiesiog per daug turistų 🙂 Mieliau pasivaikščiočiau tomis pievomis ir akimis paganyčiau avis.

Žygyje užtrukome 2,5valandos, nuėjome beveik 9km ir sukilome į 352m aukštį, kas su vaikais žygiuojant kalnuose yra labai normalu.

Patarimai žygiuojant

Ar yra ko gailiuosi? Žinoma. Gailiuosi, kad atvažiavome pakankamai vėlai ir, kad nepasirūpinau užkandžiais – būtume galėję nueiti iki Caraiman viršūnės. Bet neliūdžiu, kaip sakau, pasilikau kitam kartui, kai turėsime daugiau laiko ir būsime pasidarę daugiau namų darbų.

Būtinai nepamirškite saulės kremu pasitepti net jei debesuota, aš pasitepiau veidą, bet dekoltė ne.. tik važiuojant atgal pamačiau kokią nesąmonę padariau. 🙂

Prašau, pagailėkite ir vaikų ir savo kojų, ir eikite su tam skirtais batais. Tai nėra lengvas pasivaikščiojimas – yra ir nusileidimo ir sukilimo, tad batai turi būti atitinkami. Mano Instagram rasite labai gerą įrašą šia tema.