Kaip užauginti žmogų ir nesuknisti jam smegenų
Taip. Buvau dingusi. Nei tai pavasarinė depresija (hiperbolizuotai kalbant!), nei tai kas. Daug norisi kalbėti, bet tekstas be nuotraukų ne visada patraukia skaitytojo akį. Su dičkiu, jau daugiau kaip metai lankomės pas logopedę. Taip, mano didysis turi mišrų raidos sutrikimą dėl kalbos, ir aš to nebijau pasakyti. Ir taip, ne visi jį supranta, bet jis pats mieliausias vaikas. Ir žinoma tuo pačiu pats monstriskiausias 😁 Na, bet ne apie tai.
Žinot, ko labiausiai bijau, kai gims trečias vaikas mūsų šeimoje? Kad pas logopedę ar kitis specialistus jau reikės keliauti su trim vaikais, ne dviem. Gerai dabar, kad galiu sau leisti rinktis tokį laiką, kai dar dirba darželis, tad mažasis pasilieka darželyje, o mes keliaujame pas logopedę. Pernai dar ir pas psichologę vaikščiojome, bet apie tai, jei kam bus įdomu papasakosiu kitą kartą. Tad dabar kol galiu pasižadėjau laukimo laiką skirti skaitymui.
Šiaip nepasitikiu visokiomis tokiomis knygomis apie vaikų auginimą, nes dažniausiai viskas būna tiesiog gražiai surašyta, kaip turėtų būti tobulame pasaulyje. O bet tačiau, sunkiai pritaikoma arba iš 100psl sau gali pritaikyti tik 1, nes tavo vaikas yra tiesiog kitoks. Tačiau kol kas ši knyga yra ne apie vaiką, o apie mamą ir apie tėtį. Apie tai, kaip dirbti su savimi, o ne kaip elgtis su vaiku. Tad so far, tie pirmi keliasdešimt puslapių man labai patiko.
O žinot, kas svarbiausia? Kad labiausiai paryškinti žodžiai yra VAIKUI REIKALINGA LAIMINGA MAMA. Tad stengsiuos dabar tokia ir būti. Daugiau laiko skirti ne kažkokios tobulybės siekimui, o tiesiog buvimui laiminga.
To prieš visas šias šventes linkiu visoms esamoms ir būsimoms mamoms ❤️
Leave a Reply