Rašau ši laišką Tau!

Nežinau nei Tavo vardo, nei kiek Tau metų, nei kokias pareigas eini arba ėjai prieš svarbius pokyčius Tavo gyvenime. Nieko, absoliučiai nieko, nežinau apie Tave. Bet šį bei tą svarbaus noriu Tau pasakyti. Tiesą sakant, norėčiau tai pasakyti kiekvienai Moteriai, kuriai, būtent šiuo gyvenimo laikotarpiu, reikia palaikymo ir pastiprinančio žodžio.

Tu visada turėjai, turi ir turėsi … SAVE!!! Nors kartais ir atrodo kitaip, kartais atrodo, kad esi pasimetusi, pametusi save tarp daugybės reikalų ir aplinkinių žmonių. Žinau apie ką sakau, nes praėjau šiuos etapus ne vieną kartą. Bet tam, kad suvokti, kad ir būdama viena, esu su pačiu svarbiausiu žmogumi pasaulyje, turėjau praeiti labai daug žingsnių ir sutikti ne vieną moterį, kurios sugebėjo palaikyti reikiamu momentu, švelniai pastumti į reikiamą pusę, paimti už rankos ir nuvesti mane … link MANĘS PAČIOS.
Skamba keistai, bet taip, iš tikrųjų, ir buvo. Žinau, kad kažkas supras apie ką aš kalbu, o kažkas pasijuoks iš mano žodžių, bet šia žinute noriu pasakyti tik vieną – Moteriai reikia Moters. Moters, kuri padėtų, palaikytų, paguostų, apkabintų ją tiek kartų, kiek jai to reikia (1 arba visus 100), nušluostytų jos sūrias ašaras arba pasijuoktų iki skausmo pilve KARTU.

Mes esame viena kitos JĖGA ir STIPRYBĖ, kurią linkiu atrasti ir Tau, kad turėtum į ką atsiremti, su kuo nueiti kartu toliau per gyvenimo vingius, o kartais, kad mažiau bijotum. Kad turėtum su kuo pasidalinti ir skausmu, ir džiaugsmu, ir arbatinukų žalios arbatos. O, jei neturi šiuo momentu tokių moterų aplink – drąsiai ieškok. Šie laikai dosnūs moterų bendruomenėmis ir atviromis širdimis, kurios yra pasiruošusios atliepti kito skausmą ir sunkumus.

O dabar linkiu Tau meilės ir atviros širdies, kurią galėtum priimti meilę iš aplinkos ❤️