Kaip jau minėjau pirmajame įraše apie keliavimą Rumunijoje, šalyje yra du išskirtiniai ir tikrai nuostabūs keliai garsūs visame pasaulyje. Abu keliai yra tikrai puikios kokybės ir į abu yra verta nuvažiuoti. Tačiau abu turi ir šiek tiek skirtumų. Taigi, kuris mums patiko labiau?

Transfăgărășan kelias

Transfăgărășan kelias driekiasi per Făgăraș kalnus ir yra antras aukščiausias kelias Rumunijoje. Kelias tęsiasi maždaug 90km nuo Bascov miestelio iki DN1 ir kelio į Sibiu sankryžos. Į kelią galima įvažiuoti per abi puses, bet mums pasirodė, kad visgi smagiau yra važiuoti iš pietinės pusės nuo Bascov miestelio. Paklausite kodėl? Nes mano manymu smagiau yra pakilti į viršų ir pamatyti žymiuosius vingius iš viršaus nei pirma pravažiuoti ir tik tada pamatyti. Bet čia tik mūsų asmeninė nuomonė. Oficialus kelio pavadinimas yra DN7C. Jo statyba prasidėjo 1970-aisiais metais, ir jis buvo sukurtas kaip strateginis maršrutas, skirtas kariuomenei, tačiau vėliau tapo populiaria turistine traukos vieta. Aukščiausias taškas yra 2042 metrai virš jūros lygio prie Bâlea Lac ežero. Žiemą Transfagarasan paprastai būna uždarytas dėl sniego ir ledo, todėl geriausias laikas jį lankyti – vasara ir ankstyvas ruduo.

Mūsų patirtis Transfăgărășan

Įvažiavus nuo pietinės pusės mus iš karto pasitinka net keletas meškų – dar net neprivažiavus pirmojo objekto Vidraru užtvankos. Šeimyna jau šokinėja iš laimės – galim sakyti diena jau pavykusi 🙂 Pradedame skaičiavimus ir iš viso per dieną sutinkame 8 meškutes. Beje, 6 iš jų buvo grynai pačioje pradžioje. Iš automobilio lipti nerekomenduojama, taip pat draudžiama duoti joms maisto, bet matyt ne visi laikosi šių taisyklių.. Iš to džiaugsmo net nesugebame sustoti prie Vidraru užtvankos, tad kitą rytą grįžtame pasižiūrėti, kas ten tokio. Ar verta? Tikrai taip. Ši užtvanka 16 pagal dydį visame pasaulyje, o ir pats ežeras tikrai gražus. Pravažiavę keliaujame toliau ir nenustojame aikščioti nuo vaizdų. Aišku, net nežinome tiksliai ko tikėtis, nes viskas ir taip jau nuostabu. Privažiavę Balea Lac pamatome daug besiblaškančių automobilių, šiokį tokį kamštį ir užrašus, kad parkingo kaina 60RON (12 eurų). Žinau, kad ten aplink ežerą galima pasivaikščioti, bet kažkaip susimėtome dėl kamščio ir nusprendžiame važiuoti toliau. Sustojame net Google Maps pažymėtame Viewpoint, kur sako gaunasi gražiausios nuotraukos.

Ir tuo metu pastebime, kad yra keltuvas, kuriuo galima užsikelti prie ežero. Tai kodėl gi ne. Važiuojam toliau ir pasinaudoję Telecabina Balea Cascada užkylame į viršų. Pradžioj planas ir nusileisti, bet užkilę persigalvojame. Visgi kaina mūsų šeimai 40 eurų, o iki automobilio tik 6km pažymėta trasa. Aišku, nemeluosiu, buvo nejauku eiti mišku (pasirodo reikėtų turėti dūdas ir švilpukus meškoms atbaidyti, nu bet mūsų vaikų keliamas triukšmas matyt blogiau nei dūdos ir švilpukai – meškų nesutikome). Trasa pažymėta mėlynu trikampio ženklu ir tikrai nesudėtinga. Šiek tiek pievos, šiek tiek akmenų, bet pamatyti kelią iš kitos perspektyvos mums patiko. Plius pavyko pamatyti ir 60 metrų aukščio krioklį.

Ir smagiausia žygio dalis buvo sutikti avis, kurios pastojo mums kelią. Koks 70-80 avių genamos dviejų piemenų ir berods keturių šunų. Vaizdelis tikrai įspūdingas – jos eina ir ėda. Eina ir ėda. Ir beprotiškai lengvai lipa į kalną.

Mums toks planas labai gerai pasiteisino – pravažiavome ir automobiliu ir pramankštinome kojas. Aišku, gerai būtų turėti žygio batus, nes lipant žemyn visgi didesnė traumų tikimybė nei lipant aukštyn. Man užteko manųjų Columbia Peak Freak II, bet žinant kaip būtų buvę gerai su bagažinėje likusiais Lowa batais, šiek tiek pasigailėjau patingėjusi persiauti. Kaip visada – vaikais pasirūpinau, o save pamiršau. Vaikai ne tik su žygio batais, bet ir žygine apranga. Ką padarysi, reikia taip sakant galva galvot :))

Ar kažką keisčiau? Na nebent batus 🙂 Ir norėčiau turėti daugiau laiko ilgesniems žygiams, nes maršrutų yra ne vienas. Visi gražiai sužymėti, bet visada galima į pagalbą pasitelkti ir Mapy.cz ar kokią kitą programėlę.

Beje, kadangi buvome apsistoję kelio pradžioje, turėjome du pasirinkimus: grįžti atgal arba važiuoti aplinkui. Pasirinkome važiavimą aplinkui, tuo pačiu dar sustodami pavalgyti pakelės kavinėje. Kelyje užtrukome maždaug 7,5 valandas. Žygyje užtrukome 2 valandas.

Transalpina kelias

Tai dar vienas įspūdingiausių kalnų kelių Rumunijoje, oficialiai žinomas kaip DN67C. Šis kelias, driekiasi per Karpatų kalnų grandinę, o jei tiksliau per Parâng kalnus, maždaug 148km. Transalpina kelias yra aukščiausias kelias Rumunijoje su 2145m Urdele Pass viršūne. Jo statyba prasidėjo dar Romos laikais, tačiau intensyviausi šiuolaikinės versijos darbai vyko 1930-aisiais metais. Dabartinis kelias buvo atnaujintas ir atidarytas plačiajai visuomenei tik 2009m. Įžymus dėl savo nuostabių kalnų panoramų, kuriose matomos sniegu dengtos viršūnės ir plačios pievos, Transalpina pritraukia keliautojus savo istoriniu ir kultūriniu palikimu. Kelias techniškai sudėtingas vairuotojams, tačiau ir įspūdingas gamtos grožiu, todėl jis yra populiarus tiek tarp vietinių gyventojų, tiek tarp tarptautinių turistų. Transalpina kelio pradžia skaitosi Novaci miestelyje, o pabaiga Sebes miestelyje. Beje, būsite aukštai, tad turėkite kuo apsirengti, jei saulė pasislėptų ir pakiltų vėjas.

Mūsų patirtis Transalpina

Naktį prieš Transalpina buvome apsistoję Calimanesti miestelyje – maždaug 1val30min kelio nuo Transalpina pradžios. Pačiame Transalpina kelyje degalinių nerasite, todėl rekomenduojama pasipildyti kuro atsargas dar prieš jį. Pradėję kelionę lūkesčių neturėjome, juk jau važiavome Transfăgărășan keliu, ką dar įdomesnio galima patirti panašiame kelyje? Taip pat nusprendėme šiandien nežygiuoti, tad rokiruotės žygiams iš lagaminų netraukėme. Plius, pasiskaičiau, kad žygiai ten šiek tiek ilgesni ir sudėtingesni, o vaikai žygiuoti po apsilankymo Bucegi kalnuose nebuvo nusiteikę.

Ir o vaikeli, kaip mes klydome! Nors meškų čia nesutikome nei vienos, bet vaizdai.. Vaizdai tokie, kuriuos nori gerte sugerti akimis, sunku traukti telefoną ir fotografuoti, nes tiesiog nuostabu! Iš karto pasigailėjau, kad nusprendėme nežygiuoti ir tik vėliau supratau, kad nelabai būtume spėję.. Kelyje užtrukome ilgai 🙂

Pirmasis sustojimas buvo Urdele Pass – aukščiausioje viršūnėje. Nepatingėkite užlipti į viršų, net jei ir nesate pasiruošę žygiams. Taip, tas 110metrų užlipimo, ypač esant tokiai aštriai saulei, nebus labai lengvas, bet bus verta. Nepamirškite ir vandens pasiimti. Aš nepasigailėjau ir pirmą kartą kelionėje išsitraukti savo DJI Mini 3 drono pirkto prieš gerus metus.

Argi nesakiau, kad vaizdai gniaužiantys kvapą? Nors ir suprantu, kad nuotraukose toli gražu nesimato to gylio ir pločio. Po Urdele Pass sustojimo važiavome toliau, nors stoti norėjosi kiekviename įmanomame sustojime. Beje, labai stenkitės laikytis ženklų. Neveltui šis kelias tituluojamas techniškai sudėtingu 🙂

Transalpina kelyje taip pat rasite laisvai auginamų asilų fermą Stana Stefanu. Tad labai rekomenduoju turėti kokių nors sveikesnių užkandžių nei sausainiai, kad galėtumėte su jais pasifotografuoti ir paglostyti. Mes turėjome duonos, tai buvomo labai populiarūs tarp asilų. Vienas net norėjo važiuoti su mumis :))

Transalpina ar Transfagarasan?

Taigi koks mūsų įvertinimas? Kuris kelias labiau vertas aplankymo? Tiesą pasakius, sunku vertinti, kuris geresnis. Nors abu panašūs, bet tuo pačiu ir skirtingi. Transfagarasan tikrai sakyčiau fotogeniškesnis kelias, su daugiau sustojimų skirtų turistams, tačiau Transalpina atrodo labiau laukinis, kas suteikia jam daugiau žavesio.

Kaip dėl vairavimo? Man neteko vairuoti nei viename, nei kitame, tačiau vyras sakė, kad jam labiau patiko Transalpina: staigesni posūkiai, didesnis sukilimas, gali išvystyti didesnį greitį, kas suteikia azarto ir adrenalino. Beje, gerokai mažiau ir atitvarų 🙂 Transfagarasan atrodo matai vieną ir tą pačią nuokalnę, o Transalpina kelyje vaizdai dažniau keičiasi ir matosi gerokai daugiau nei Transfagarasan kelyje.

Aišku, meškos Transfagarasan kelyje suteikia atskirą žavesį, bet Transalpina kelias ilgesnis. Užkyli ir atrodo tada leidiesi, leidiesi, leidiesi… Pravažiuoji bent tris užtvankas, gali sustoti prie gražios upės, o tas medžių aukštis važiuojant atrodo lyg pasakoje..

Taigi, rekomenduočiau aplankyti abu kelius ir įvertinti patiems 🙂 Aš galbūt labiau norėčiau grįžti į Transalpina, bet vien dėl to, kad neteko pažygiuoti apylinkėse. Aišku, neatsisakyčiau ir žygių Transfagarasan.

Kas labai nustebino?

Beje, kas labai nustebino, kad abiejuose keliuose chebra visur kempingauja. Bet kur, kur galima nusukti, sustoja, išsitraukia staliukus, palapines ir tiesiog būna. Nors sakoma, kad Transalpina kelias nakčiai uždaromas, bet matyt niekas netikrina, ar ten yra nakvojančių ar ne. Matyt keliauti Rumunijoje saugu ne tik automobiliu, bet ir kemperiais ar nakvoti palapinėse.