Miglė. Antroji moteris mūsų šeimoje. Ir taip, jau nuo 13-os savaitės gydytoja davė 70%, kad bus mergaitė, nes net jai pasirodė YPATINGAI svarbu, kad po dviejų berniukų turi būti mergaitė 🤦‍♀️ ir taip, man visi nuoširdžiai linkėjo dukrytės, o broliams sesės, nes juk 2 berniukai jau yra.. O man tik norėjosi atsakyti, kad ką reiks daryt, jei bus dar vienas brolis?! Atgal į pilvą susikišt ar į vaikų namus atiduot?! Tačiau niekam, apart artimų žmonių taip iki galo ir neatskleidžiau bus sesė ar brolis.. Tik Gabrielius darželyje išplepėjo 😁
Per kiekvieną apsilankymą tikslindavausi ar tikrai mergaitė, nes tiesą pasakius, buvau įtikėjus, kad mūsų šeimoje vienintelė moteris būsiu aš 😁 Labai gerai atsimenu savo vyro močiutės žodžius, kad mūsų šeimoje bus tik berniukai, maždaug susitaikyk su ta mintim 😁 Arba mano krikšto mamos žodžiai mano mamai, kad jai, vienintelei mokančiai pinti kasytes, neteks jų pinti anūkėms 🤣 Tai man trečias berniukas buvo toks tikriausias variantas. Nors po 22-os savaitės vizito pas genetikę gavus atsakymą, kad tikrai mergaitė, vis dar netikėjau, ir vis dar galvojau apie atsarginius vardo variantus berniukui ir neradau nei vieno tinkamo. O vyras jau nuo tų 70% pilvą vadino princese 😁 Kai gimė dar kartą pasitikslinau ar tikrai mergaitė.
🍓
Aš vis dar nesuprantu kitų žmonių kišimosi ir klausinėjimo.. Juk, kad ir kaip banaliai skambėtų, man svarbiausia buvo sveikas vaikas. Ir kaip jau rašiau anksčiau, iki šiol pykstu ant savęs, kad sužinojus lytį antro nėštumo metu, apsiverkiau, kad ne mergaitė.. Tačiau tokie jausmai yra natūralūs ir manau, kad daugelis mamų, kurios turi kažkokių svajonių ar įsivaizdavimų, tikrai tai išgyvena, mes juk žmonės! Nors esu sulaukusi pastabos, kad turėčiau džiaugtis galėdama turėti vaikų, o ne dar norėti kažkokios konkrečios lyties.
🌻
Beje, fun fact, su abiem berniukais visi aplinkiniai sakydavo kokia graži mergaitė 😁 o su Migle atvirkščiai, tad nori nenori tenka nešioti mergaitišką atributiką 🤣
Nuotrauka Dobiliuko foto❤️